Didžioji dauguma Lietuvos piliečių apsipirkdami prioritetą skiria lietuviškiems produktams. Vis dėlto šių gaminių mylėtojus galime nuvilti žinia, jog ne visi produktai, kurių pakuotės lietuviškos, yra ir pagaminti Lietuvoje. Galbūt ne naujiena, kad „Karūnos” šokoladas gaminamas Lenkijoje bei Belgijoje, o „Ragučio“ ir „Horn“ alus pilstomas Estijoje, tačiau yra ir kitų panašiai apgaulingų gaminių.

Pavyzdžiui, „Vilniaus duonos” skrudinti skirta duona „Toste“ ir sumuštinių duona „Turtinga“ gaminamos Taline, dažniausiai ir „Gardėsio“ produkcija yra užsienietiška, o Kėdainių bendrovė „Vesiga“ marinuotus agurkus ir pomidorus įsiveža iš Turkijos. „Klaipėdos maisto“ prekės ženklas priklauso suomių įmonei „HK Ruokatalo“, kuri savo ruožtu perkėlė gamybą į Estiją ir Latviją, motyvuodama tuo, jog estiška kiauliena yra žymiai geresnė nei lietuviška. Taip pat ir „Obelių“ ar „Vilniaus” aliejus negali pasigirti lietuviška produkcija. Rapsų aliejus dažniausiai mūsų šalį pasiekia iš Estijos, saulėgrąžų – iš Ukrainos, o kukurūzų – iš Vokietijos. Lietuvoje netgi nėra nė vienos įmonės, kuri galėtų aliejų rafinuoti.

„Viči“ ženklu pažymėti žuvies produktai yra dažnai importuojami iš Estijos, o šaldytos picos – iš Lenkijos. Taip pat „Bravo“, „Premia“ ar „Klasika“ ledai į Lietuvą atkeliauja tik iš Estijos.
Gamintojai tikina, jog lietuviška pakuotė nėra vartotojų klaidinimas, nes kilmės šalis bet kokiu atveju turi būti nurodoma. Be to, mažesnė gaminio kainadėl dalinės gamybos perkėlimo žmonėms yra priimtinesnė. Bet kokiu atveju, vartotojai turi būti itin apdairūs ir nesusižavėti tik lietuviška prekės pakuote.