Grįžti Pirmadienį Lietuvoje viešėjo du tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos "SWECO" energetikos ir klimato ekspertai iš Švedijos, kurie pristatė tvariosios inžinerijos privalumus. Andreas Gyllenhammar ir Andreas Skalegard teigimu, jei "gamtai draugiški" inžinerijos sprendimai jau dabar netaps mūsų kasdienybe – Lietuva dėl klimato pokyčių gali tapti atogrąžų kurortu.
Sveiki apsilankę www.Gėda.lt!
Rodyti tik rimtus Rodyti viskąSvetainės informaciją cenzūruoja svetainės lankytojai išsakydami savo nuomonę apie kiekvieną vaizdą:
jei Jums vaizdas atrodys rimtas, įvertinkite jį spausdami geltoną Gėdžiaus veiduką
jei Jums vaizdas atrodys nerimtai, įvertinkite jį spausdami raudoną Gėdžiaus veiduką
Nuotraukos šaltinis: unigine.com
Klimato strategijos ekspertas Andreas Gyllenhammar teigė, kad dabar klimato juostos nuo pusiaujo šiaurės ir pietų link juda maždaug po 11 kilometrų per metus.
"Nors viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, bet klimato kaita, visų pirma, vyksta dėl verslo neadekvataus požiūrio į gamtos išteklius. Šiuolaikinė tvarioji inžinerija įgyvendina sprendimus, kurie yra ekologiški, ekonomiški ir sudaro geras socialines sąlygas aplinkiniams" ,- teigė kompanijos "SWECO", įgyvendinusios jau daugelį projektų Lietuvoje, ekspertas.
Toliau tęsiantis šiems procesams, Lietuva maždaug po septyniasdešimties metų, klimato eksperto teigimu, gali tapti atogrąžų kurortu.
Energetikos ekspertas Andreas Skalegard, akcentavo energijos išteklių švaistymo problemą, kuri taip pat sudaro visas sąlygas gamtos išteklių naikinimui:
"Įsivaizduokite paprastą plaukų džiovintuvą, kuriam reikia 14 kWh elektros energijos tam, kad būtų "išpūsta" viena kilovatvalandė karšto oro energijos. Per eilę metų ir atlikus galybės kompanijų inžinerijos tvarumo tyrimų, vis dar pastebime, kad veikiama pagal tuos pačius energijos švaistymo principus" ,- apie daugelio kompanijų pro pirštus praleidžiamas ekonomiškumo ir ekologijos problemas pasakojo ekspertas.
A. Skalegard pateikė pavyzdį, kai atlikus kompanijos inžinerijos tvarumo auditą, paaiškėjo, kad vienoje kompanijoje oras patalpoms buvo šildomas elektra, o po to kitoje vietoje dirbtinai šaldomas, nes temperatūra buvo vis dar per didelė.
"Tai akivaizdus energijos ir lėšų švaistymas, o tuo pačiu ir keliamas pavojus gamtos ištekliams. Beveik neabejoju, kad energijos kaštų švaistymo atvejų rasti ir juos sumažinti galima kiekvienoje įmonėje" ,- pasakojo tvariosios inžinerijos energetikos ekspertas.
Tomas Rakovas
GĖDA.LT neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
GĖDA.LT pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
GĖDA.LT bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.